Jodi Picoult „Tobulas paveikslas“

 Dar vienas įdomus Picoult pasakojimas apie tobulą šeimos paveikslą, su „plika akimi“ nematomais paveikslo šešėliais.

Kai nuėjau į Goodreads pasižymėti, kad pradedu skaityti šią knygą, mane išgąsdino didelis kiekis labai prastų atsiliepimų, tad ir tikėjausi gana kankinančio kūrinio. Deja ,ir gavau ir negavau to, ko tikėjausi, tad pradėkime nuo pradžių:

Kesė – greitai išgarsėjusi antropologė, kuri savo darbo metu susipažįsta su itin populiariu aktoriumi, kurio geidžia kiekviena pasaulio moteris. Jis gražus, talentingas, turtingas, - pilnas komplektas. Tačiau – turi ir ydų : nevaldo savo įsiūčio ir muša savo žmoną.

Jos vyras, pasauliniu mastu žinomas aktorius Aleksas – spinduliuojanti ir charizmatiška asmenybė, slepianti tikrąją savo prigimtį ir savo nesaldžią praeitį. Iš dalies nuo pat pradžių leidžiantis skaitytojui suprasti, koks demonas jame slypi: jis nemoka mylėti. Jo meilė slypi savininkiškume, manijoje pasisavinti kitą asmenį, o ne tyroje meilėje,kai linki kitam viso ko geriausio.

Mane nustebino tai, kaip lengvai skaičiau šią knygą: tekstas tiesiog liejosi ir lengvai juo „slydau“ tačiau ties paskutiniais 100 puslapių Kesės asmenybė tapo švelniai tariant užknisanti. Įsivaizduokit save jos vietoje : jūs 3 metus esat sadomazochisto žmona, per jo kumščius netenkate jau galimai antrojo savo kūdikio. Ką darote? Susirenkate daiktus ir pabėgate? Taip. Ką daro Kesė? - sugrįžta pas jį. Nes.. jei tave muša iki sąmonės netekimo tris metus, tai nereiškia, kad muš ir ketvirtus.. APGAILĖTINA.

Nepaisant tikrai labai labai erzinančios Kesės personažo ir jau tampančia „autorės vizitine kortele“- neįprastos knygos pabaigos,- tai tikrai nebloga istorija kuri galbūt priešingai nei kad darė Kesė, privers susimąstyti skaitytoją, kad smurtaujantys žmonės nesikeičia. Bent jau to tikiuosi.