Jodi Picoult "Maži svarbūs dalykai"

Pažintį su autore pradėjau su knyga " trapumas", kurios praėjus jau nemažai laiko, aš vis dar negaliu pamiršti. Ši knyga, kaip ir "trapumas" - jau mano geriausių skaitytų knygų sąraše..

Tikrai nesu skaičiusi tokios stiprios knygos. Šiuo atveju stiprumu įvardiju - temą. Nesu skaičiusi tikrai nei vienos knygos, kurioje būtų kalbama apie homofobiją ir rasizmą.

Tai tikrais išgyvenimais paremta knyga, apie akušerę Rūtą, kuri jau daugiau nei dvidešimt metų dirba ligoninėje ir per savo budėjimą pirmą kartą patiria rasinę diskriminaciją. Prižiūrimo kūdikio tėvai atsisako jos slaugos vien todėl, kad Rūta - tamsiaodė.

Per kitą savo pamainą, pritrūkus darbuotojų ligoninėje, Rūta palikta rūpintis tuo pačiu kūdikiu, kuriuo rūpintis jai buvo uždrausta per praeitą pamainą ir jos akyse kūdikis nustoja kvėpavęs. . Jau manau, nereikia pasakot, koks pragaras tęsiasi toliau...

Skaitydama knygą, vietomis žavėjausi, vietomis piktinausi, kitomis - bjaurėjausi.. pabaigoje - verkiau.

Niekam ne paslaptis, kad rasizmas ar apskritai homofobija - plačiai paplitusi. Kalbant vien apie Lietuvą, mane stebina, kiek daug homofobų yra aplink, kas kelia rimtą klausimą : kaip tai atsiranda?

Autorė meistriškai parodo mums abi puses: aukos ir skriaudėjo. Galima visą istoriją pamatyti iš abiejų pusių, be jokių paslėptų minčių. Manau, mintis parodyti abi puses, labai tiksliai iliustruoja šią plačiai paplitusią problemą.

Nepaisant tokios svarbios temos, įdomių pasakojimų ir stiprių veikėjų - vienoje knygos dalyje įstrigau. Teismo procese. Šiek tiek praradau susidomėjimą, nes stiprūs veikėjai, būtent toje vietoje, man pasirodė kiek per silpni.

Tačiau nuoširdžiai rekomenduoju visiems perskaityti šią knygą. Ji stipri, tad kažkam gali būti sunkoka ją skaityti, tačiau tikrai privers susimąstyti ir pamatyti ne tik save kitoje šviesoje, bet ir kitus.