Jodi Picoult "Kuprotojo banginio dainos"

 Mano noras pažinti artimiau autorės kūrybą prasidėjo nuo knygų "Trapumas" ir "Maži svarbūs dalykai". Šios knygos buvo kaip geras antausis, lyginant su kitomis knygomis, nes knygų pagrindinės mintys ir pabaigos pritrenkiančios ir pamokančios. Nuo tada pradėjau kaupti (rinkti) autorės knygas. Dabar turiu visą jos knygų kolekciją, išverstą ir išleistą Alma littera leidyklos.

Tikiuosi jau dauguma esat ir girdėję apie mano instagram'o iniciatyvą #skaitompicoultkartu, kur kviečiu prisijungti prie manęs ir skaityti autorės knygas nuo pirmosios jos išleistos. Šiuo atveju , nuo "Kuprotojo banginio dainos".

Nors nusprendžiau pažintį pradėti nuo pradžių (pirmosios knygos), gana sunku "nuleisti aukštus standartus" žemyn ir nesitikėti tokių "bombų" kaip buvo mano pirmosios dvi skaitytos autorės knygos. Šiek tiek pavyko. Tikėjausi, kad pažintis bus kiek sudėtingesnė..

Knyga nenuvylė, net nebuvo kančia ją skaityti, tačiau ir efekto didelio nepajutau. Manau, nesupratau jos taip, kaip tikėtasi. Nesupratau kodėl pavadinimas toks, nesupratau autorės slaptos žinutės..

Knygą nebuvo lengva skaityti: kiek per daug veikėjų, kad teko šalia knygos į užrašus rašytis kiekvieno veikėjo vardus ir kas jie knygoje yra (60-yje pirmųjų puslapių jau buvo 6 pagrindiniai veikėjai). Tačiau pati knygos istorija gana įdomi, narpliojanti sudėtingus šeimos santykius, kai šeimos laimę temdo karjeros siekimo trikdžiai. Ypatingai didelę simpatiją jaučiau jauniausiai knygos veikėjai Rebekai - nepaprastai aštraus charakterio ir proto mergaitei, kuriai vos 14-ka metų. Ir visišką antipatiją jaučiau jos motinai - Džeinei- kuri nors ir suaugusi, gyvenime patyrusi tikrai skaudžių išgyvenimų, man pasirodė vaikiškesnė už savo dukrą. Naivi ir pasimetųsi moteris. Kaip tik tokio savybių ansamblio knygose negaliu pakęsti.

Apie knygos siužetą nepradėsiu kalbos. Man daug svarbiau atrodo knygos esmė. Tačiau kokia ji? kad verta aukoti savo asmeninę laimę dėl šeimos? vyro, kurio nemyli? ar kad svarbiausia pilna šeima, nors ir nelaiminga, bet "geras šeimos pavyzdys" dukrai? nesupratau, bet gal kas man paaiškinsit?

Apibendrintai, istorija nebuvo atstumianti, tekstas slydo lengvai pro akis ir buvo malonu skaityti šią dramą, tačiau pasikartosiu- knygos siunčiamos žinutės skaitytojui aš nesupratau. Pykau ir nepateisinau Džeinės veiksmų, ypatingai gaila buvo taip neteisingai pasisukusio Hedlio gyvenimo ir nepakartojamai gaila Semo (sakiau daug veikėjų).

o kaip ji jums?