Jodi Picoult - Kitas gyvenimas
Autorė ir dar kartą į knygą sutalpino daugybę skirtingų gyvenimų ir daugybę patirčių, tad įsigilinti ir tikrai išjausti pačią knygą reikalavo nemenkai jėgų. Tačiau verta.
Kas jau esat susidūrę su autorės kūryba žinote, kad ji rašo sunkiomis, tačiau labai prasmingomis gyvenimiškomis temomis.
„Kitas gyvenimas“ – ne išimtis. Tiesa, kodėl toks knygos pavadinimas, ėmiau suprasti tik gerokai įpusėjusi kūrinį. Tad jei kartais paimsit į rankas šią knygą- turėkit kantrybės, nes visa istorija galiausiai išsiskleis kaip gražus gėlės žiedas – visu gražumu ir tik tiems, kurie gebės išlaukti.
O knyga pasakoja tikrai vietomis papiktinančią, o kartais ypač jaudinančią istoriją, kuri pinasi per kelias kartas: motinystė. Tarpusavio ryšys. Ir neabejotinai šeimose dažnai įsiterpusi tarpusavio trintis.
Peidžė augo nepavydėtinoje vaikystėje: ją, sulaukusią 5-erių metukų paliko mama. Nenumirė, neišsiskyrė tėvai. Ją tiesiog vieną naktį atėjusi pabučiuoti mama – ryte jos nebepabučiavo. Peidžė augo su tėvu ir galite jau nujausti, kaip auga mažos mergaitės, staiga netekusios moteriškos atramos šeimoje, ir kaip tokios mergaitės kuria savo pačių šeimas...
Tačiau knyga ne vien apie tai.. Autorė gana plačiai apima visą šeimos gyvenimo modelį ir išskiria pačias baisiausias ir aktualiausias šeimų dramas: besaikis karjerizmas, nesusišnekėjimas, arba apatija sutuoktiniui, nuovargis, nesiklausymas ir kas be ko – savęs realizavimas.
Peidžė sutiko savo gyvenimo meilę, sukūrė iš šalies tobulą šeimą, tačiau ne viskas auksas, kas auksu tviska...
Skaitydama knygą ir aikčiojau ir piktinausi ir pritariau/neigiau.. Kiek daug visko viename kūrinyje, aš vis dar negaliu patikėti..
Nors šios knygos nepavadinčiau neįtikėtinu ar tobulai sukurtu, bet mėgavausi ją skaitydama. Pamėginkite ir jūs.
Komentarai
Rašyti komentarą