Gintarė Jankauskienė “Panikos priepuoliai”

Ši knyga ne atsitiktinai pateko į mano rankas. Man asmeniškai jau teko susidurti su panikos atakomis, tačiau, kaip ir daugelis (bent didžioji dalis) žmonių, apie šiuos sutrikimus nieko nežino, arba žino per mažai. O aš viena iš jų.

Pirmoji knygos dalis (skyrius) yra tikros paniką patyrusių asmenų istorijos ir tas istorijas komentuojančios daktarės mintys. Man jos asmeniškai kartais erzino, kartais nevalingai linkčiojau galva, sutikdama su kai kuriomis Agnės mintimis.

“viena iš man patinkančių minčių yra ta, kad jeigu gimei, kada nors turėsi ir mirti. Mes įsitikinę, kad bijome mirties, o iš tikrųjų bijome savo gyvenimo…”

Toliau knygoje galima rasti labai daug naudingos informacijos apie tai, kas būtent sukelia šiuos panikos priepuolius, ypatingai naudinga ir įdomi informacija buvo apie vaikus: koks auklėjimas ir bendravimas gali juos pastūmėti į panikos priepuolius ateityje. Manau, tokia informacija labai naudinga ne tik būsimiems, bet ir esamiems tėveliams…

“Man patinka, kaip psichikos sveikata apibrėžia Pasaulio sveikatos organizacija: tai geros savijautos pojūtis, emocine ir dvasine būsena, leidžianti žmogui džiaugtis gyvenimo pilnatve, išgyventi SKAUSMĄ IR LIŪDESĮ”.

Apibendrintai, tai viena geriausių mano skaitytu ne nerožinių knygų. Nors dauguma krato galvą ir stebisi, kaip tokia kaip aš gali mėgti ar norėti skaityti tokias knygas. Tačiau aš esu tokio mąstymo, kad mokytis niekada nėra vėlu ir reikia domėtis ne tik pasauliu, bet ir pačiu savimi, savo vidumi. Tai, kad esu 30-ties metų nepasiekusi mergina, tai nereiškia, kad mano aplinkoje, ar net pati nesu patyrusi panikos, nerimo ar liūdesio. Esu. Nors žvelgiant į praeitį, aš nežinojau ką patiriu. Jaučiau tirpstanti kūną, sunkų kvėpavimą, man svaigo galva, dusau, bet niekad neįvardijau to kaip panikos priepuolio. Maniau, kad tai tik stresas, didelis susijaudinimas. Perskaičius šią knyga labiau suprantu save ir kitus, kuriems “savo kailiu” teko patirti ta siaubą.

Rūpinkitės savimi ❤

“Nerimas kyla, kai persisotinama pastoviais dirgikliais. Vienas iš dirginančių įpročių – lindėjimas internete kiaurą parą. Manymas, kad jei aš neprisijungęs, vadinasi, manęs apskritai nėra- viena iš klaidingų šiuolaikinių psichologinių stereotipų”