Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Fredrik Backman „Lokių miestas“




Jau perskaičiau keturias iš šešių į lietuvių kalbą išverstas Backman‘o knygas. Ar jos visos (bent jau tos, kurias jau skaičiau) turi kažką bendro? Iš pradžių maniau, kad visų bendras vardiklis yra PATIRTIS. Visose iki šiol skaitytose knygose vyravo garbingo amžiaus žmonės su neregėta patirtimi ir įžvalgomis gyvenimui. Bet ši.. Kitokia. Stipresnė. Gilesnė.
„Lokių miestas“ – Švedijos užkampio, Bjornstado miesto ledo ritulio komandos istorija. Nežinau ar verta išskirti būtent tai knygoje, nes pati knyga pasakoja daug daugiau, nei iš kartos į kartą „paveldėtas“ ledo ritulio gyvenimas ir visus vienijanti meilė šiam sportui.
Labiau norėčiau išskirti knygos veikėjus ir jaučiamą knygos atmosferą. Kaip visada, autorius sukuria ir aprašo nepaprastai stiprius tarpusavio ryšius ir negęstančią jų meilę. Jei jau esate susipažinę su šiuo autoriumi, jau žinosite apie ką aš kalbu. Jei ne .. ko jūs laukiate?
Kūrinyje „Lokių miestas“, autorius paliečia labai prasmingas temas kas man, asmeniškai, šią knygą išskiria iš visų kitų autoriaus knygų. Tai nepaprastai įžvalgi, jautri ir sukrečianti knyga apie meilę sportui, neteisybės skonį, tiesos ieškojimą, lyderystę... bet visų svarbiausia čia, mano akimis, mokėjimas pastovėti už save, nebijoti įrodyti savo poziciją gyvenime, nebijoti būti VIENIS, kai visi aplink stovi drauge, nesvarbu ar tai yra tiesa ar TEISINGA.
„Mes nemokam pralaimėti.-„“- Nes tie, kurie moka pralaimėti, daro tai dažnai.“
Prisipažinsiu, verkiau. Daug ir ne vieną kartą. Esu skaičiusi tikrai daug knygų, kurios sukrėtė. Kurios privertė apsiašaroti.. Bet čia buvo viena iš nedaugelio, kuri palietė taip giliai, kad verkiau ne vieną kartą.
„Leo, kai buvau mažas, tėvas mane primušdavo, jei išliedavau pieną. Tai neišmokė manęs daugiau neišlieti tik ėmiau bijoti pieno. Prisimink tai.“
Nepaprastai didelė ir stipri rekomendacija ne tik šiai knygaibet ir apskritai visai Bachmano kūrybai. Autorius tikrai moka parinkti tinkamą žodį, sudrebinti net mažiausiai jautrią širdį ir palikti tikrai ne vieną mintį ilgam, vis karts nuo karto „persijoti“ savo gyvenimo vertybes vėl ir vėl iš naujo...

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »