Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Eduardo Strauch, Mireya Soriano „Iš spengiančios tylos“






O kaip man patinka tikros istorijos, nors dažnu atveju, tai būna širdį veriančios skausmingos istorijos. Tokia buvo ir ši, - “ Iš spengiančios tylos“.

„ – Ar jūs valgėt kiškius ir paukščius?- paklausė motina.

-Ne, mama, tokiame aukštyje nėra jokių kiškių ar paukščių. Mes valgėme mirusiuosius.“

„Iš spengiančios tylos“ – tai lėktuvo katastrofos išgyvenimo istorija, pasakojama vieno iš išgyvenusiųjų akimis, kai 1972 metais, Andų kalnuose sudužo keleivinis lėktuvas, pasiglemžęs ne vieną auką.

Praėjus 40- čiai metų, Emanuelis Strauchas pasakoja ne tik kaip išgyveno šią siaubingą patirtį, bet ir ko iš jos išmoko.

Skaitant šią, galima sakyti, išpažintį, galvoje sukosi įvairūs jausmai. Nepabijosiu prisipažinti, kad jau pirmuose knygos puslapiuose braukiau ašarą, o paskutiniuose teko tramdyti nuostabą.

Man asmeniškai, knygos pabaiga buvo kaip vyšnaitė ant torto – paauglystėje labai buvau smalsi visoms nepaaiškinamoms ar sunkiai suprantamoms istorijoms, mane visad „traukė“ paslaptingi ar keisti įvykiai, tad knygos pabaigoje skaičių ir faktų sutapimai man buvo velniškai įdomi kulminacija. Tikriausiai tokios sąsajos ar istorijos labiau patiks tik tam prijaučiantiems ar besidomintiems asmenims, bet tuo pačiu tikiu, kad tikrai nepaliks abejingų ir netikintiems sutapimais ar keistais apsireiškimais. AK, kaip buvo nuostabu pasinerti į šią istoriją, net ir tuo atveju, kai ji buvo persmelkta liūdesiu. Rekomenduoju visiems tikrų istorijų mėgėjams.


Leidykla Briedis #dovana

 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »