Dolly Alderton „Vaiduokliai“

Knygos anotacija gana intriguojančiai žadėjo daugybę veiksmo vingių ir nebanalią istoriją apie 32-jų metų Nina Din, garsią kulinarinių knygų rašytoją, kurią užgriūna daugeliui jau pažįstamos gyvenimo negandos: netikę santykiai, šeimos nelaimės ir dvigubi aplinkinių tau keliami standartai, kad turi greičiau kurti šeimą, moteriai nevalia ilgai delsti... tačiau kaip tai keisti, kai tai net nepriklauso nuo tavęs?

Tačiau pati knygos istorija manęs nei žavėjo, nei atbaidė: skaitėsi lengvai, vietomis balsu juokiausi iš absurdo, kartais iš teisybės, tačiau daugiausiai – pykau. Nesupratau tėčio istorijos vingio, nors demencija gana aktuali tema daugeliui iš mūsų, artėjančio tėvų praradimo baimė – taip pat. Tačiau kodėl ji buvo būtent šioje knygoje? Nesupratau.

Vienintelis tikrai gana įdomus istorijos vingis man buvo tas pažinčių svetainės „laimikis“. Tikrai nemažai tiesos, kad vieninteliai „nesusitupėję“ dažniausiai yra būtent vyrai. Ir tiesa, kad jie dažniausiai patys skuba, o „įklimpę“ – „neša kudašių“ nei atia nepasakę. Tikrai daug tiesios tiems vadinamiems“ stereotipams santykiuose, KURIE sužadino ne vieną prisiminimą iš asmeninės patirties, tačiau... kodėl knyga apie tai?

Nepaisant gana daug vingių knygoje, begalių istorijų ir kartais ne laiku ir ne vietoje atsidanginti veikėjai – istorija gana įdomi, nors nepasakyčiau, kad patiko. Galbūt įtaką tokiam vertinimui daro tai, kad aš visiškai nesupratau šios knygos esmės. Ji turėjo mane nukreipti į visai kitokią požiūrio perspektyvą ar tiesiog pasimėgauti komiška tikrojo gyvenimo versija? Nežinau. Net nežinau, ar noriu žinoti atsakymą.