Dan Jones ir Marina Amaral „Laiko spalvos“

Pradedant pasakoti įspūdžius apie šią knygą/albumą, norėčiau pradėti pasakojimą, suskirsčiusi knygą į dvi dalis : kaip fotoalbumą ir kaip istoriją.

Visų pirmiausia, kas nėra artimi fotografijai, verta turėti omenyje, kad pirmoji SPALVOTA fotografija buvo padaryta 1861 metais, Thomo Suttono. Iki tol fotografiją aprėpdavo metalinės plokštelės, kurios „saugojo“ padarytus vaizdus, tačiau jas reikėjo labai saugoti nuo drėgmės ir kitų pavojų, kurie neretai sugadindavo kadrus.

Tad kalbant apie šioje knygoje panaudotas spalvotas (nuspalvintas) fotografijas, aš sėdėjau be žado ir negalėjau nustoti grožėtis – kokios geros kokybės dauguma nuotraukų ir kiek čia įdėta darbo. Studijų metais, pamenu, man pačiai teko atkurti fotografijų spalvas, tad tikrai sakau atvirai – čia velniškai daug darbo.

Pačios nuotraukos ir istorija aprėpia 1850-1960 metus. Viskas sudėta chronologine seka ir visa pasakojama istorija nuosekli, pagauli ir šokiruojanti. Man knyga sukelė daugybę įvairių jausmų. Karo žiaurumai ir mirtys šiandieniniame kontekste nenuteikia draugiškai.

Knygoje radau dar negirdėtų faktų (o gal seniai tik pamirštų?).Tikriausiai viena iš labiausiai įstrigusių istorijos „faktų“ buvo 1932-1933metų sovietų kolektyvizacija Ukrainai, kuri privertė Ukrainą prie bado ribos.

Bendrai knyga tikrai verta dėmesio, informatyvi, konkreti ir nepaprastai pagyvinta fotografijomis kiekvienai istorijai. Skaitai knygą ir jautiesi tiesiog kaip vartantis fotoalbumą. Manau, tai puiki dovana artimajam.