Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Chris Bohjalian „Smėlio pilies mergaitės“







„KAI NĖRA PRASMĖS GYVENTI, MIRTIS NEGĄSDINA“

Ką tu žinai apie Armėnų genocidą?

Prisipažinsiu, - nežinojau VISIŠKAI NIEKO. Apie Holokaustą knygų apstu : tik išsirink.. tačiau apie Armėnų genocidą - perskaičiau tik dabar. Tad jei esi vienas iš tokių kaip aš, ( kurie iki šiol vis dar nebuvo apie tai girdėję) štai jums šiek tiek istorijos, grįžimui į kelią :

Armėnų tautos genocidas, jaunaturkių valdžios vykdytas 1915–1917 metais. Žuvusių armėnų skaičius, skirtingais vertinimais, siekia nuo 800 tūkstančių iki 2 milijonų. Dažniausiai nurodomi skaičiai – 1,2-1,5 milijonų žuvusiųjų. Tai nepaprastai žiaurus armėnų tautos žudynės, kurios, kaip manoma, inspiravo Hitlerį surengti Holokaustą.

“Smėlio pilies mergaitės” – knyga paremta tikrais prisiminimais apie Armėnų genocidą, ir jo metu gimusią armėno ir amerikietės meilę.

Visų pirma, jaučiu pareigą įspėti, kad švelnus knygos pavadinimas ir gana intriguojantis viršelis slepia nepaprastai sunkią istoriją, kurią skaitant, privalu daryti pertraukas. Vietomis skaitant “šiaušėsi oda”, kūnu bėgiojo virpuliukai (ne iš malonumo) ar net kaupėsi ašaros. Autorius nepaprastai moka savo tekstu pritraukti dėmesį: vaizdingi apibūdinimai skatina vaizduotę ir žadina alkį tekstui. Tačiau jei TU esi labai jautrus, įspėju pasisaugoti..

Knyga turi ne vieną siužeto liniją, (tai, kad skyriai nėra sužymėti/įvardinti tikrai nepalengvina skaitymo) keletą skirtingų balsų, kurie pasakoja istoriją iš savo perspektyvos, tad skaitant šią knygą, reikalingas didelis susikaupimas.

Skaitant knygą stengiausi suprasti, kas įtakoja tokį nužmogėjimą, tą neapsakomą žiaurumą kitam žmogui? Tautai? Ar vaikas, augdamas karo metu, nebus “nepataisomai sugadintas? …. Ir vis tiek atsakymo net nenumanau..

NUOŠIRDŽIAI rekomenduoju knygą kiekvienam, kam trūksta žinių apie šį genocidą arba jei mėgstate tokio stiliaus knygas, tačiau ĮSPĖJU, kad knygos turinys jus pykdys, šokiruos ir nuliūdins. Tačiau VERTA.

 

Leidykla "Briedis" #dovana #reklama

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg