B.A.PARIS „Psichoterapeutas“

Skaičiau visas B.A.Paris knygas ir atsižvelgiant į tai, kokios buvo pastarosios- ši yra visiškas nesusipratimas.

Tačiau knyga anaiptol nėra bloga. Manau, nuostabiai tiktų kaip lengvas skaitinys ramų vakarą arba atostogoms. Taip pat neabejoju, tiktų ir tiems, kas dar tik bando „prisijaukinti“ šį žanrą.

Knygos istorija įdomi: Alisa ir Leo įsikelia į naujus bendrus namus, saugią ir uždarą kaimynystę, vadinamą „Ratu“, tačiau vėliau Alisa sužino, kad taip pigiai šį namą gauna ne veltui – prieš metus šiuose namuose buvo žiauriai nužudoma buvusi namo šeimininkė.

Toliau visas veiksmas daug maž panašus kaip visų trilerių: ieškomi kalti, niekuo nepasitikima, intrigos, įtarimai, pykčiai, sąmokslo teorijos. Bet.

Taip, „bet“ čia yra ne vieną kartą: jau nuo pat pirmos rastos klaidos sakiau sau „netrukdo“ ,tačiau kai per visą knygą tokių ir panašių klaidų buvo daugiau nei viena ranka turi pirštų – visumoje jau nervino. Antra, labai sunku parašyti kas būtent ir kur man nepatiko, nebūnant išdavike, nes neišduodant knygos esmės, sunku „ratais apeiti“ , kad nebūtų spoiler alert ;D visgi, jei pasakysiu per daug, labai prašau nepykti, arba tiesiog nuo čia, pereikit iškart į paskutinę pastraipą: Tavo namuose jausmas, kad kažko būta, bet žinai, kad ne tavo vyro – ai dzin, manęs nenuskriaudė, tegul vaikšto. Rimtai???? Randi namuose daiktus, kurių be tavęs niekas negalėjo padėti, tačiau tu jų nepadėjai. „oj čia niekis, man tik vaidenasi mano mirusios sesers šmėkla“ rimtai???? Žudikas prieš tave ir tu tai žinai. Turi telefoną, gali parašyti bet kam, kad iškviestų policiją. O ką darai?- nieko. Rimtai???? Ir kai jau kūrinys pakyla iki pat pat viršaus kulminacijos – baaamm.. jos nėra. O kam? 400 puslapių neužteko? Rimtai???

Nepaisant to, kad apima jausmas, kad šįkart autorė pati pasimetė ką su kuriuo veikėju knygoje veikti, istorija tokia 50/50, lengvai skaitosi ir puikiai tinka poilsiui. Pabandykit, galbūt jums labai ji patiks.