Avery Bishop „Beprotė“
Jei reikėtų apibūdinti šią knygą vienu žodžiu – paveikus – būtų idealiai tinkantis tam žodis.
Knygos pasakojimas sukasi apie patyčias. Kaip jos paveikia ne tik tuos, iš kurių buvo tyčiojamasi, bet ir tuos, kurie tas patyčias kūrė.
Emilija Benet užaugusi tapo psichoterapeute, paskatinta vaikystėje patirto psichologinio smurto iš savo „draugių“ pusės ir savo paties paauglystės klaidų. Nors ir ji pati nebuvo „pyragėlis“ – ne tik nepasipriešindavo kitų įtakai, bet ir pati nenujausdama pasekmių, jas kūrė.
Emilija buvo tik viena iš šešių merginų, vadinančių save „Harpijomis“ , populiariausių mokyklos merginų (mano akimis bjaurybių), skatinusios pačias blogiausias paauglių reakcijas ir poelgius. Žinoma, turiu omeny ne tik patyčias, bet ir psichologinį ar net fizinį smurtą.
Nors žinant faktą, kad merginos buvo tikros bjaurybės, o užaugę tikrai ne visos tapo pavyzdingomis moterimis, tačiau keista, bet knygoje neapykantos joms autorė nesukuria. Labiau nukreipia skaitytoją paanalizuoti iš kur ir kodėl kuriama konkurencija tarp paauglių ir kaip gimsta tos patyčios.
Knyga tikrai labai maloniai nustebino savo įtraukiančiu ir paveikiu turiniu, sukeliančiu minčių apgalvoti savo paties kadaise buvusius poelgius ir dar tik ateityje būsimus.
Neabejoju kad knyga patiks visiems, kurie augo panašioje mokyklos „hierarchijoje“ ar esa patyrę smurtą iš aplinkinių. Arba tiesiog tiems, kurie yra be galo smalsūs ir mėgsta analizuoti kitų žmonių gyvenimus bei jų veiksmus. Nuoširdi rekomendacija.
Komentarai
Rašyti komentarą