Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio



Anne Enright „Užžėlęs kelias“







Kad ir kaip stengiausi, nesusidraugavau su šia knyga...

Istorija pasakoja skausmingą, tikrumu trykštančią didelės šeimos negandų pilną, gyvenimo istoriją. Nors labai stengiausi jos nelyginti su kitomis istorijomis, man ji labai labai priminė „Mažą gyvenimą“ savo skausmu ir nelaimių sklidinais gyvenimais.
Po daugybės metų, mirus vaikų tėvui, motina visus sukviečia atgal į vaikystės namus, atšvęsti paskutinių savo Kalėdų, nes motina pasiryžta parduoti prisiminimais sklidiną jų namą.
Nors gana keista visa istorija: nei vieni šeimos santykiai nėra artimi, net galima sakyti, nei vieni nėra nuoširdūs ar tikri. Keista skaityti istoriją, kur tiek daug vienas kito nesupratimo, apatiškumo ir dirbtinės meilės. Nors nežinau ar verta sakyti „meilė“, nes ir ja čia ne itin kvepia.
Kiekvienas šeimos narys augo skurdžiai. Ne finansiškai – emocionaliai. Motina buvo apatiška viskam, išskyrus vienam savo sūnui. Dėl jo ji pakildavo iš patalų, o dėl kitų...
Ir pabaigusi šią skaudžią istoriją, negaliu pasakyti, kad ji man patiko, nors ir nepatiko – būtų per sunkus žodis. Neradau joje ko ieškojau. Nepavergė manęs ši istorija, neradau nei užuojautos, nei supratimo veikėjams. O gal tiesiog atsiribojau? Nebesužinosiu.
Jei mėgstat istorijas su mįslingu ir lėtu pasakojimu kaip iš šalies – manau jums ji patiks. O jei dar nepabijosit skausmo, šaltumo ir (kas man ypač patiko) netradicinės meilės ir jos nepripažinimo – tai bus knyga, parašyta būtent jums. Tačiau ji ne man. Deja.

Leidykla: Alma Littera 
Ačiū Knygynų tinklui "Vaga" už dovaną #reklama nes #dovana


Knygą galite įsigyti ČIA

 

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Rašyti komentarą
Read more »
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Rašyti komentarą
Read more »
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg
Rašyti komentarą
Read more »