Alice Miller - Gabaus vaiko drama
Pirmas įspūdis atsivertus knygą buvo, kad tai bus konkretus ir nenuobodus kūrinys. Jau esu susidūrusi su knygomis, kurios storos vien todėl, kad labai išsiplečiama tokiose vietose, kur užtektų trumpo ir aiškaus sakinio. Tokia ir ši knyga (atrodo) skyriai trumpi, ir atrodo, konkretūs. Pati ir knyga nedidelė, vos 100+ puslapių. Nekantrauju pradėti.
Būtų melas, jei pasakyčiau, kad pamilau knygą nuo pačio pirmojo sakinio. Deja. Net ir praėjus dienai po paskutinio perskaityto žodžio, taip ir nesuprantu : nesupratau jos, trūko susikaupimo ar tiesiog ne laikas jai buvo, nes iki pusės knygos man ji buvo gana „tamsus miškas“.
Tačiau nuo maždaug pusės.. visai kitas kvėpavimas – skaitėsi įdomiai, greitai ir lengvai. Kaip įdomu buvo!
Labai taiklūs autorės žodžiai depresijos tema. Jau vien iš patirties galiu pasakyti, kad vadinamasis „perdegimas“, iš savęs traukiamas paskutinis lašas tobulumo, aukšti standartai – tiesiausias kelias į depresiją.
Taip pat mintys apie iškreiptą vaikų auklėjimą/auginimą (beje,ir toks auklėjimas perduodamas iš kartos į kartą kaip „normalus“ ar „priimtinas“) ant odos šiaušė plaukus. Kaip ????? Kaip tai įmanoma realiame gyvenime? NESUPRANTU.
Dabar suprantu tą daugybę liaupsių šiai knygai. Tikrai labai verta dėmesio informacija. Didžiausias pliusas, mano akimis, kad ji nėra išplėsta : trumpa, konkreti ir įtraukianti. Geriausias knygos „receptas‘‘ . Tačiau turėčiau paminėti, kad vietomis yra psichologams/psichiatrams labiau žinomų žodžių. Keletą net ir man teko ieškoti žodyne 😉
#dovana #reklama
Komentarai
Rašyti komentarą