Praleisti ir pereiti prie pagrindinio turinio


Alex Michaelides - Mergelės




Daugelis manau jau pažinsite autorių iš jo pirmojo kūrinio, trilerio „tylioji pacientė“. Jau nebesuskaičiuočiau ant rankos pirštų, kiek žmonių tą knygą rekomendavau, nes ji man – geriausias skaitytas trileris per pastaruosius ketverius metus. Tad nenustebinsiu nieko iš karto griebusi į rankas naują autoriaus kūrinį. Tačiau ar patiko?

Su tokiu pačiu užsidegimu, kaip norėjau šios knygos, tokiu pačiu ir pradėjau ją skaityti. Skaitėsi labai lengvai ir įtraukiančiai. Net iki pat pabaigos. Tačiau turėjau sau kaskart priminti, kad skaitau ne trilerį, o romaną, o tai, galbūt, mane kiek ir nuvylė.

Istorija pasakoja apie universiteto apylinkėse prasidėjusias studenčių , vadinamų „Mergelės“ grupės žmogžudystes. (Čia įspėjimas jautruoliams – žiaurias, kūnus išniekinančias žmogžudystes ) Viena iš jų buvo Marianos dukterėčios geriausia draugė, tad ji atvyksta paremti savo dukterėčios šioje siaubingoje netektyje. Tačiau čia visa istorija ir „paskęsta“ : Mariana įsivelia tiesios ieškojime ir įtaria ne ką kitą, o „mergelių“ grupės vadovą,- profesorių Edvardą Foską, šiais žiauriais nusikaltimais.

Pati knygos idėja man patiko ir tikrai buvo įdomu skaityti. Tačiau, mano akimis, Marianos paveikslas knygoje nupieštas kiek per daug dramatiškas.

Autoriaus bandymas sukelti bent menkiausią intrigą ar įtampą, panaudojus ne vieną veikėją „blogiuką“ ,šiuo atveju nepasiteisino. Mane tai labiau erzino ir maišė daugybė vardų ir skirtingų asmenybių, nei kad kėlė įtampą. ( prisiminkim, kad čia romanas, ne trileris).

Knygos pabaigoje, autorius supažindina skaitytoją su knygos atsiradimo istorija (taip pat ir „tylioji pacientė“), įvardydamas, kad prie šios knygos daug prisidėjo ir kiti autorių supę žmonės, jam patardami, ar įkvėpdami. Tačiau šiuo atžvilgiu, geriau autorius ir toliau kurtų vienas. Galbūt išduota paslaptis, kad pirmoji autoriaus knyga gimė, kai jis buvo atsiskyręs nuo pasaulio ir rašė knygą neskirdamas jos jokiam skaitytojui ir yra didžioji knygos sėkmės paslaptis???

#DOVANA #REKLAMA Alma littera

Ačiū Knygynų tinklas VAGA už knygą ❤

Knygą galite įsigyti ČIA

 

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lucy Score "Tai, kas niekada nesibaigia" Knyga, kurią skaičiusieji pasidalino į dvi puses: kuriems labai patiko ir tuos, kuriems nepatiko. Aš esu abiejų sąjunga: man knyga suteikė ir poilsį ir erzino, tad trumpai apie tai, ką aš išgyvenau, skaitydama "Tai, kas niekada nesibaigia". Istorija tokia pati, kaip ir daugelio meilės istorijų: nuo priešų iki mylimųjų, kaip ir bandyta linkti į meilės trikampį (ir ačiū Diev. - persigalvota), tačiau ši tema neplėtota. Nieko išskirtinio ar įdomaus. Bent man taip atrodo. Patys veikėjai turintys savo šarmo, tačiau nei vienas jų (nebent tik  Naomės dukterėčia) stiprios simpatijos nesukėlė: neįtikino ir griežtojo Nokso perdėtas geranoriškumas, nei saldusis jo brolio charakteris, nei pati Naomė nebuvo įdomi. Labiau.. nesuprantama ir neįdomi. O didžiausias man knygos minusas buvo atviros sekso scenos, kurios vaizduotei nepaliko nei trupinėlio. Gašlios replikos kartais irgi vertė susiraukti, tačiau sekso scenos galėjo bent šiek tiek pa
Silvia Moreno - Garcia "Daktaro Moro duktė" Tikrai nenustebčiau ir juolab neteisčiau, jei šią knygą skaitytojas pasirinktų vien iš viršelio. Tačiau kad ir kokio nuostabumo šis knygos viršelis, knygos turinys taip pat labai maloniai nustebino. Apie daktarą Moro ir jo išskirtinius eksperimentus jau tikriausiai daugelis yra girdėję, (yra net filmas) tačiau skaityti knygą ir žiūrėti filmą - dvi išskirtinės patirtys, kurių geriau net nelyginti. Daktaras Moro, apimtas savimeilės ir trokšdamas pasaulinio pripažinimo, eksperimentuoja su gyvūnų ir žmonių hibridais. Jis įsitikinęs, kad tik jo išskirtiniai moksliniai gebėjimai, vieną dieną jam atneš nepavydėtiną šlovę, o kartu ir galbūt - atradimus, kurie išgelbės daugumą žmonijos. Tačiau nei jis pats, nei skaitytojas negali net nujausti, kur link ši istorija suka... O kiek jausmų tai sukelia! Sunku įsivaizduoti ne tik kaip atrodo šie daktaro sukurti sutvėrimai, bet ir kokie jie sumanūs, drąsūs ir unikalūs. Skaičiau ir grožėjausi visa š
Nick Trenton "Nesuk sau galvos" JEI esate tikras mąstytojas, kuris turi visada viską išstudijuoti, apmąstyti, visada visas situacijas turite išnagrinėti iš pagrindų "o jeigu bus..." arba "kodėl man pasakė..." - ši knyga skirta būtent jums. Jau niekam ne paslaptis, kad daugiausiai mąstantys patiria daug daugiau streso, nei mažiau į smulkmenas pasidavę žmonės. Kaip autorius pats sako - jei daug mąstai, mažiau darai. O tai ir yra viena iš pagrindinių punktų, kodėl gyvenimas nesiklosto taip gerai, kaip tikimės. Knyga plonytė ir teorinė medžiaga pateikta patraukliai. Iškart pajaučiau prielankumą autoriui, kad nevyniojo žodžių į vatą ir iškart pasakė, kad konkrečių taisyklių ar būdų nustoti per daug mąstyti ne tik nėra, bet ir neverta jų kurti. Tad knyga visai ne apie tai, kaip nustoti kažką daryti (vėl ir vėl viską permąstyti), bet atpažinti save kaip per daug mąstantį ir gerai save išnagrinėjus, tai pakeisti, kol tai neiššaukė to padarinių - didelio streso lyg